Atminties siena Kaušėnuose

Kaunai_110707_3

 

Atminties siena sumūryta iš 1800 nugriautos Plungės Didžiosios sinagogos plytų – tiek žmonių čia nužudyta. Prie sienos pritvirtintos plokštės su 1200 pavardžių. Kol kas tiek pavyko rasti.


 Gelbėtojų alėja masinių žudynių vietoje Kaušėnuose

DSC_0001

Alėjoje įamžinti žmonės, Plungės rajone 1941-1944 metais gelbėję žydus.


Žydų kultūros festivalis(Žemaitijos nacionalinis parkas)

DSC_0068DSC_0063

Žydų kultūros festivalio koncertas Plateliuose, Žemaitijos nacionaliniame parke.


Dokumentinis filmas „Pažadas“ apie Plungės žydų gyvenimą ir likimą ir apie fondą.

1918–1940 metų Plungės burmistrai

Goldvaseris_100614

1918-1940 metų Plungės burmistrų B.D.Goldvaserio, E.Misevičiaus ir K.Augūno portretais papuošti mieste važinėjantys autobusai. Žemaitiški užrašai klausia: „Ką tu pasakytum jam?“ ir „Ką jis pasakytų tau?“.


Skulptūra visiems doriems plungiškiams

skulptura

Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo dovana Plungei.


Etnografinė stovykla Platelių žydų istorijai rinkti

etno

Tokia stovykla pirmą kartą surengta 2009 metais Joje dalyvavo Plungės „Saulės“ gimnazijos ir Plungės Senamiesčio vidurinės mokyklos moksleiviai ir mokytojai. Jie savaitę Plateliuose ir jų apylinkėse užrašinėjo senų žmonių prisiminimus apie prieškario žydų gyvenimą, papročius, tradicijas, likimus, įsimintinus nutikimus. Projektą planuojame tęsti.


Memorialinė lenta B. Efrosui atminti

boris

Fondas yra pažadėjęs prisidėti leisti knygą apie Lietuvoje gyvenusius ir dirbusius žydus gydytojus. Vienas iš jų – 1914 metų lapkričio pirmą Plungėje gimęs Borisas Efrosas. Jis pirmasis Lietuvoje – 1958 metų kovo mėnesį – padarė širdies operaciją.2009 m. lapkričio pirmą jam būtų sukakę 95-eri. Ta proga toje vietoje, kurioje stovėjo Efrosų namas, pritvirtinta memorialinė lenta garsiam plungiškiui pagerbti.


Ronaldo Harvudo vardo konkursas

image

 Tai – „Saulės“ gimnazijos mokytojos ir tolerancijos centro vadovės Danutės Serapinienės idėja, gimusi po Ronaldo Harvudo apsilankymo Plungėje – savo tėvų gimtinėje. Konkursas rengiamas kiekvienais metais, jame dalyvauja Žemaitijos mokyklų aktoriai, dailininkai, muzikantai ir dainininkai. Fondas yra kaip „palaikymo komanda“, prisideda lėšomis.


Masinės kapavietės 

Iš viso dabartiniame Plungės rajone yra devynios žydų masinės kapavietės: Kaušėnai, Jovaišiškės, Milašaičiai, Purvaičiai, Vieštovėnai, Alsėdžiai, Plateliai, Laumalenka, Šateikiai. 2011 metais J.Bunkos labdaros ir paramos fondas Kaušėnuose iš 1800 nugriautos Didžiosios sinagogos plytų – po vieną kiekvienam nužudytajam – pastatyta Atminties siena, anksčiau atnaujino kapavietės Šateikiuose, Purvaičiuose, Milašaičiuose.


 Knygos

Sudarytojas Vilius Kavaliauskas. Pažadėtoji žemė – Lietuva. Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas buvo pagrindinis knygos apie žydus – Lietuvos kūrėjus rėmėjas.

Rietavas, žydiškas štetlas Lietuvoje. Pietų Afrikos Respublikoje Kaplano-Kušliko fondo išleistą knygą apie Rietavo žydų bendruomenės gyvenimą ir likimus Jakovo Bunkos labdaros fondas išvertė į lietuvių kalbą ir išspausdino 1000 egzempliorių tiražu.

Filmas apie Plungės žydų bendruomenę ir jos atminimą

Dokumentinių filmų kūrėja iš Vokietijos K.Vaitonis Leipcigo dokumentinių filmų festivaliui baigia montuoti filmą apie buvusią Plungės žydų bendruomenę ir jos atminimą.


Kadišas* medinėms Lietuvos sinagogoms

DSC_0032 DSC_0080
Pakruojo sinagoga Sedos sinagoga

Pasaulyje yra likusios tik kelios medinės sinagogos, kurių didžioji dalis – Lietuvoje. J.Bunkos labdaros ir paramos fondo direktorius Levas Daumantas Todesas parengė keliaujančią fotografijų parodą „Kadišas medinėms sinagogoms“, kurioje užfiksuota tai, kas liko iš žydų maldos namų. O jie, anot dailėtyrininko P.Galaunės, yra ir lietuviškos architektūros paveldas.

Parodą sudaro dvidešimt įrėmintų, ant drobės atspausdintų fotografijų (1.00 m x 1.40 m). Jose – paskutinių išlikusių 17-os medinių Lietuvos sinagogų nuotraukos bei pora žemėlapių, kuriuose pažymėtos buvusios Lietuvos žydų bendruomenės.

Lietuvos-Lenkijos Respublikoje tokios sinagogos pradėtos statyti 16-ame amžiuje. Medis buvo ne tik pigesnė ir parankesnė medžiaga – anuomet žydų bendruomenės sinagogų statybai dažnai rinkdavosi medį todėl, kad tuometinė valdžia labai nenoriai išduodavo leidimus mūrinėms sinagogoms statyti. Deja, medis – trapi ir neilgaamžė medžiaga. Žemiau pateikta nuotrauka (šaltinis: Deutsches Bundesarchiv) puikiai iliustruoja daugumos medinių sinagogų likimą. Ilgą laiką manyta, kad medinių sinagogų po 2-ojo Pasaulinio karo apskritai neišliko, tačiau dabar žinome kad jų išliko, ir beveik visos išlikusios – Lietuvoje. Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas fotografuoti medines sinagogas pradėjo 2007 m. Nuo tada buvo nugriautos dvi medinės sinagogos – Plungėje ir Sedoje. Paroda simboliškai pavadinta „Kadišas medinėms Lietuvos sinagogoms“. Kadišas – malda už mirusiuosius. Visos šios sinagogos mirusios – jose jau niekada niekas nesimels, tačiau norėtųsi, kad jos išliktų bent jau kaip unikalaus Lietuvos žydų paveldo dalis. O kadangi šis paveldas unikalus – jis vertas būti pripažintas ir UNESCO saugomu.

2012 m. paroda „Kadišas medinėms Lietuvos sinagogoms“ buvo atidaryta Vilniaus Rotušėje. Paskui ji iškeliavo į Lenkiją, kur aplankė keturis miestus, iš ten – į Izraelį, kur atidaryta užsienio reikalų ministro L. Linkevičiaus vizito metu. Š. m. lapkričio 10 d. su užsienio reikalų ministerijos pagalba paroda buvo atidaryta Stokholmo žydų bendruomenės centre, Švedijoje. Pernai visą parodos medžiagą įsigijo Floridos žydų muziejus, JAV.

*- malda už mirusiuosius


Vaikų iš Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos piešiniai

Justina_Palekait_Kvdarna

Į Pietų Afrikos Respubliką išsiuntėme šimtą vaikų iš Žemaitijos piešinių su jų įsivaizduojamais Afrikos vaizdais. Dabar laukiame giminės šaknis Lietuvoje turinčių vaikų piešinių apie Lietuvos gamtą. Mūsų tikslas – sukurti ryšį tarp Lietuvos ir Pietų Afrikos Respublikos vaikų. Į projektą įsijungė Lietuvos ambasada PAR.


Knygos „Plungės žydų istorija“ leidyba

zydai

Kol kas ją galima perskaityti internete. Radę lėšų, išleisime knygą.