Bendrai apie fondą

Atvirai pasakius, fondo veikla yra šiek tiek per plati. Nors turime intelektinių ir organizacinių jėgų veikti ne tik Plungėje, Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje ir net pasaulyje, tačiau veiklos erdvę ir užmojus riboja turimi finansiniai ištekliai.

Fondo partneriais rengiant parodas „Kadišas medinėms Lietuvos sinagogoms“ tapo Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, jos ambasada Izraelyje ir Pietų Afrikos Respublikoje, Vilniaus savivaldybė, Floridos (JAV) žydų muziejus, žydų bendruomenės iš Lenkijos, Švedijos, Rusijos. Paroda susilaukė didelio pasisekimo ir patvirtino patarlę apie tai, kad savame kaime pranašu nebūsi: nors informacijos apie parodą ir jos rengėjus Lietuvoje pakankamai, tačiau tik apie užsienyje eksponuojamą išgirdę vietos bibliotekininkai fonde teiravosi, kaip ją paleisti kelionėn per Lietuvos bibliotekas.

Fonde laikomės nuostatos, kad Lietuvos žydų istorija neatsiejama nuo Lietuvos istorijos, o Lietuvos istorijoje be žydiškos praeities liktų daug tuščių puslapių, kuriuos užpildyti abejotinu turiniu atsirastų kam.

Tai vėlgi patvirtina paminklo visiems doriems plungiškiams atsiradimo Plungėje peripetijos. Nepaisant to, kad garsiai ir aiškiai buvo sakoma, jog fondas miestui dovanoja skulptūrą ne žydams, bet visiems doriems plungiškiams pagerbti, tačiau net rajono vadovai stojo piestu prieš. Nors Plungėje šimtmečius egzistavo beveik vienodo dydžio žemaičių ir žydų bendruomenės, jie kategoriškai pareikalavo prie paminklo nedėti akmens su užrašais dviem kalbomis. Taip paminklas atsirado valstybinėje žemėje, o akmuo su užrašais – per pusmetrį esančioje privačioje.

Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo dovana Plungei – paminklas visiems doriems plungiškiams

Su Plungės ir Žemaitijos moksleiviais dabar įgyvendinamas projektas „Paskutinis adresas“. Kadangi Lietuvos gyventojų surašymai buvo 1923 ir 1942 metais, projekto esmė – užfiksuoti iki karo, 1941 metais buvusią miestelių demografinę padėtį. Fondas rengia etnografines vasaros stovyklas vaikams, kuriose jie pagal senbuvių prisiminimus sudarinėja 1941 metų miestelių planus, juose pažymėdami visus tuo metu buvusius statinius ir kas juose gyveno ar buvo. Tai skirta ne vien atminčiai apie žydus išsaugoti, bet užfiksuoti viso miestelio gyventojus, jo infrastruktūrą.

Jau turime Plungės rajono Platelių, Kulių, Mažeikių rajono Sedos miestelių planus, kuriamas Plungės planas. Jei pavyks, šią vasarą fondas rengs stovyklas Plungės rajono Alsėdžių, Žemaičių Kalvarijos, Rietavo savivaldybės Tverų vaikams, kurie atkurs savų miestelių planus ir surašys juose gyvenusius žmones.

Svarbu ir tai, kad, tokį darbą pradėję, vaikai nori jį tęsti. Kaip ir tikėjomės, Sedos V.Mačernio gimnazijoje po vasaros stovyklos natūraliai atsirado savo veiklą dabar jau pradedantis Tolerancijos centras.

Mažeikių rajono Sedos V.Mačernio gimnazijos vaikų vasaros etnografinė stovykla „Kol dar yra kas prisimena“ 2013 m.

Plungės „Saulės “ gimnazijos vaikų vasaros etnografinės stovyklos dalyviai Klaipėdoje

Vienas iš svarbiausių fondo tikslų – Žemaitijos nacionaliniame parke nupirktame sklype įkurti žydišką etnografinę sodybą-muziejų. Kol jam statyti rasime lėšų, kol kas muziejus rengiamas standartiniame trijų kambarių bute, iš kurio pas sūnų išsikraustė fondo Garbės pirmininkas Jakovas Bunka. Jame bus Plungės žydų istorijos, fondo veiklos ekspozicija.

Sklype Žemaitijos nacionaliniame parke, kurį kasmet aplanko apie 150 tūkstančių žmonių iš viso pasaulio, šiuo metu kuriamas Litvakų atminties sodas. Jo kontūrai kartoja Lietuvos žemėlapį. Jame statomos iš metalo kaltos obelys buvusioms žydų bendruomenėms atminti, o ant jų šakų – kalti obuoliai su bendruomenėje gyvenusių šeimų pavardėmis. Akmeniniai stulpeliai statomi tose vietose, iš kurių kilę visame pasaulyje garsūs žydai – litvakais vadinami išeiviai iš Lietuvos. Jau „pasodintos“ obelys Platelių ir Alsėdžių žydų bendruomenėms atminti bei akmeninis stulpelis Dovydo Volfsono gimtuosiuose Darbėnuose.

Fondas neturi lėšų „apsodinti“ visą Lietuvą, todėl kviečia visus litvakus tai daryti kartu. Jau užsakytos atminimo obelys Plungės, Viekšnių, Panevėžio, Alytaus bendruomenėms.

Žemaitijos nacionaliniame parke įsigytame sklype fondas pastatė atminimo stulpelį iš Karelijos granito Darbėnuose gimusiam Dovydui Volfsonui. Iš metalo kaltos obelys simbolizuoja sunaikintas bendruomenes, obuoliai ant jų šakų – čia gyvenusias šeimas.

Jakovo Bunkos knygą apie Plungės žydų istoriją išleido jo vardo fondas ir Lietuvos tautodailininkų sąjunga. 

Jakovo Bunkos darbai

2011 metais J.Bunkos labdaros ir paramos fondas Kaušėnų masinėje kapavietėje iš 1800 nugriautos Didžiosios sinagogos plytų pastatė atminimo sieną 1800 nužudytų Plungės žydų, kurioje užrašyti čia gulinčiųjų pavardės

Litvak Memory Garden

Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas laukia Jūsų pasiūlymų fondo veiklai plėsti, naujų idėjų, o taip pat finansinės paramos, kurią Jūs galite skirti konkrečiam projektui.

Fondo direktorių valdyba laukia jūsų idėjų, pasiūlymų ir dėkoja už Jūsų paramą.

Eugenijus Bunka – vykdantysis direktorius, Plungė, Lietuva
Miša Belkindas – direktorius, Vašingtonas, JAV
Virginijus Vitkauskas – direktorius, Klaipėda, Lietuva

We are planning some spring gardening. If your roots are from Lithuania, You are welcome to contribute to the memory of the former Shtetls by planting a tree and hanging an apple to commemorate your roots and family.

For more information please contact us info@jbfund.lt