Ar pagerbs Darbėnai iškilų žydą

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ

Pirmas puslapis

2012-07-03

655-02Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas į Kretingos savivaldybę bei Darbėnų seniūniją kreipėsi, kad Darbėnų miestelyje būtų leista įamžinti čia gimusio ir augusio pasaulinio garso sionizmo veikėjo Davido Volfsono atminimą. Ar žengti šį žingsnį, turės nuspręsti Darbėnų bendruomenė.

Savivaldybei – atrasti tinkamą vietą

Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo, įsikūrusio Plungėje ir besirūpinančio įamžinti garsių litvakų atminimą, direktorius Eugenijus Bunka sakė, jog D.Volfsoną norima pagerbti ir jo gimtinėje: taip lietuviai parodytų ne tik pagarbą savo kraštiečiui, tapusiam iškilia pasauline asmenybe, o miestelis bus patrauklesnis turistams.

„Būtų idealu atsekti namo, kuriame 1855 m. gimė D.Volfsonas, vietą. Bet jei tas namas per gaisrus, kelissyk siaubusius miestelį, neišliko, atminimo lentą galima būtų pritvirtinti prie kurio nors kito pastato, dar tebestovinčio buvusiame žydų kvartale. Manau, jog bent prisiminimų apie šią istorinę asmenybę turėtų būti išlikę, nes Darbėnuose tuo metu gyveno apie 300 žydų“, – įsitikinęs E.Bunka.

Anot jo, atminimo lenta būtų pagaminta Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva: dailininkas K.Šiaulytis sukūrė akmens plokštėje tinkamą iškalti D.Volfsono portretą, o šalia būtų užrašas, skelbiantis, kad Darbėnuose gimė pasaulio sionistų judėjimo prezidentas, sukūręs Izraelio vėliavą, sugalvojęs pinigams pavadinimą, įkūręs Žydų universiteto biblioteką.

Lentos pagaminimo išlaidomis pasirūpintų pats fondas, o Kretingos rajono savivaldybės prašoma tik surasti tam tinkamą pastatą ir pasirūpinti atidengimo ceremonija.

Su

šiuo viešu raštu supažindinus Kretingos rajono tarybą, rajono politikų nuomonės dėl D.Volfsono atminimo įamžinimo išsiskyrė. „Tačiau priėmėme sprendimą, kad apie šį J.Bunkos fondo prašymą turi išgirsti Darbėnų bendruomenė. Ketiname išsiųsti paklausimą ir Užsienio reikalų ministerijai“, – teigė J.Mažeika.

Politikai baiminasi galimų problemų

„Jeigu su Darbėnų istorija yra susijusi tokia garsi asmenybė, aš nematau problemų dėl jos atminimo įamžinimo ir šios situacijos nesieju nei su tautiškumu, nei su politika“, – tokia buvo asmeninė J.Mažeikos nuomonė.

Iš Darbėnų kilusi ir dabar Darbėnuose gyvenanti Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė profesorė Jūratė Laučiūtė įsitikinusi, jog prieškariu žydų bendruomenei Darbėnuose buvus gausiai, suprantamas ir jos noras įamžinti savo tautiečio atminimą.

„Tačiau pastaruoju metu, esant problemų su žydais dėl Lietuvai jų keliamų pretenzijų, bijau, kad mes į miestelį neįsileistume Trojos arklio – reikia būti labai atsargiems: negalime būti tikri dėl visų darbėniškių nuostatų šios tautos atžvilgiu ir jų sąmoningumo. O su J.Bunkos fondu reikėtų konkrečiai aptarti, kas prižiūrės ir rūpinsis tuo paminklu – jei į miestelį per metus atvyks 2-3 turistai ir dar – su pretenzijomis, klausimas – kam mums to reikia. Žydams Darbėnuose priklausė visas centras, dar yra išlikę keletas namų, tačiau dauguma jų – privatizuoti, o ant Vaineikių gatvės ir Turgaus aikštės kampo stovintis, seniūnijai priklausantis pastatas – aptriušęs: kas norėtų ant tokio įamžinti atminimą. Fondas turėtų sukonkretinti – ką jie gali padaryti patys, ir ką mes jiems galime pasiūlyti“, – kalbėjo ji.

„Nuvažiuokite pasižiūrėti į Pesčių žydų genocido vietą – pamatysite tokius vaizdus, kad nebenorėsite panašių paminklų: atminimo lenta išdaužyta, nebent šią vietą jau sutvarkė, – abejojo rajono politikas Povilas Turauskis. – Baiminuosi, kad darbėniškiai šią žinią sutiks neprielankiai – kas gi norės leisti kabinti lentą ant savo namo – psichologiškai tai reikštų, kad gyveni lyg ir ne savo namuose“.

Pritaria fondo iniciatyvai

655-03Ilgametės darbėniškės pedagogės Justinos Vaičekauskienės manymu, dabar – toks metas, kada atmintis atgaivinama, todėl pozityvu, jei bus pagerbti ir jų miestelį pažinę garsūs žmonės. Tačiau tam, anot jos, reikėtų išlikusiuose žydų namuose dabar gyvenančių darbėniškių sutikimo.

Buvusioje prieškario žydų arbatinėje, dabartiniame Turgaus aikštės Nr.2 privatizuotame name gyvenanti Danutė Radajeva sakė, jog jos motina Valerija Zonienė jai kažkada pasakojusi, kad buvusi šio namo šeimininkė su dviem savo dukterimis Kašučių keliu buvo vedama sušaudyti. „Buvo atvažiavę sykį žydai – užėjo pas mus, klausinėjo, turėjo senųjų Darbėnų nuotraukų. O kodėl neįamžinti garsaus žmogaus vardo: juk čia – žydų gyvenimas, jų istorija. Buvo laikas, kai paminklus nusikaltėliams statė, ir dabar stato, – patikslino. – Žmonių tautybės man neturi reikšmės. Mūsų namui – jau apie 150 metų: kažkada į šią arbatinę prisirinkdavo visokių žmonių. Jeigu mano šeima pritartų, leisčiau pakabinti lentą“, – tikino ji.

Gėlių kiosko savininkė Danutė Kalnienė prisimena tėvus pasakojus, kaip šie važiuodavę į miestelį apsipirkti – tai segę, tai pyrago lauktuvių parveždavo, – ir vis iš žydų krautuvių. „Žmonėms jie ir skolon parduodavę. Žydai buvo visą centrą apgyvendinę, – jie buvo aktyvioji miestelio gyventojų dalis. O vaikystėje mes po žydų pirties liekanas landžiodavome. Ir mano krautuvė – kažkada statytame žydų name, tik daugsyk perstatyta, nebelikę autentikos“, – kalbėjo darbėniškė.

D. Kalnienė mano, kad seniūnija galėtų restauruoti jai priklausantį originalios architektūros žydų pastatą ant Turgaus aikštės ir Vaineikių gatvės kampo, vadinamąją stribokynę – gal net muziejų ten įkurti, nes, anot moters, žydų įnašas į miestelio istoriją – svarus.

Būtinybei pastatyti atminimo lentą pritarė ir Darbėnų prieškario žydų istorija besidomintis Artūras Galdikas. Jo nuomone, lentą reikėtų pakabinti viešoje vietoje ir kad ji būtų ranka nepasiekiama.

Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas mano, jog fondo iniciatyva – puiki, tačiau reikėtų keisti sumanymą – kadangi namas neišlikęs ir jokių žinių apie šios asmenybės gimtinę nesą, lentą reikėtų ne kabinti ant namo sienos, o pastatyti pačiame miestelio centre.

FAKTAI

Davidas Volfsonas (1855 – 1914) buvo artimas sionizmo – judėjimo, siekiančio suvienyti žydų tautą jų istorinėje tėvynėje, – pradininko Teodoro Herclio bendražygis ir draugas, o po jo mirties – nuo 1905 iki 1911 m. – Pasaulinės sionistų organizacijos prezidentas.

D. Volfsonas įamžino savo vardą pasiūlęs sionistinio sąjūdžio vėliavą sukurti pagal taleso – religinio apsiausto – baltą ir mėlyną – spalvas. Ši vėliava nuo 1948 m. tapo valstybine Izraelio vėliava.

1908 m. D.Volfsonas Peterburge vedė derybas su Rusijos premjeru P.Stolypinu, o grįždamas aplankė Lietuvą.

1952 m. D.Volfsono palaikai perlaidoti Izraelyje greta T.Herclio kapo.

Iš „Pajūrio naujienos“