Autorius Paulius Vaniuchinas
Kada Salantuose buvo pastatyta mūrinė žydų sinagoga, žinių nėra. Nėra žinių ir apie projekto autorių. Žinoma, kad mūrinė sinagoga, salantiškių „šoule“ vadinama, buvo pastatyta XIX a. pirmoje pusėje, Žydų gatvėje (tarpukariu ši gatvė vadinosi Sinagogos g., sovietmečiu – M. Melnikaitės g., dabar – A. Salio g.). Tai buvo stačiakampio plano pastatas persipynęs baroko ir neoklasikos stilių bruožais. Pastato cokolis buvo tašytų akmens blokų, sienos plytų, tinkuotos. Sinagogos stogas buvo mansardinis, dviejų pakopų, keturšlaitis su trimis liukarnomis šiaurės vakarų pusėje. Fasadus skaidė piliastrai, kampuose suporinti. Tarp piliastrų buvo išdėstyti aukšti segmentinių arkų langai, kuriuos ryškino apvadai. Šiaurės vakarų fasado vertikalią ašį pabrėžė pusapskritė arkos niša su stačiakampėmis dvivėrėmis durimis ir pusapskitis langas virš arkos. Tikėtina, kad vyrų salės langų skaičius atitiko halachos reikalavimus – jų buvo dvylika. Iki mūsų dienų išliko tik viena pirmosios sinagogos eksterjero fragmentų nuotrauka. Kaip manoma ji daryta XX a. 1 deš. pab. – 2 deš. pr. Manoma, kad nuotrauką padarė žydų kilmės fotografas Mejeris Olšteinas.
Reikia pažymėti, kad be sinagogos Salantuose veikė betmidrašas (religijos studijų ir maldos namai) ir du štiblai (mažesni maldos namai). 1852 m. Salantų (Konstantino Gorskio) valdos plane pažymėtas sinagogos sklypas Nr. 75, kuriame be sinagogos pažymėti dar trys pastatai. Reiktų manyti, kad tai buvo betmidrašas ir štiblai. Galima teigti, kad viename kieme buvo susiformavęs ištisas žydų maldos namų kompleksas.
1926 m. birželio 7 – 8 d. per Salantuose kilusį gaisrą degė sinagoga, sudegė betmidrašas ir du kloizai (mažesni maldos namai). Po gaisro žydai rinko aukas sinagogos atstatymui. 1926 m. rugsėjo 28 d. buvo patvirtintas projektas gaisro sunaikintai sinagogai atstatyti. Projekto autorius nežinomas. Tikėtina, kad po gaisro išliko sinagogos mūrinės sienos ir tai buvo ne visiškas, bet dalinis sinagogos perstatymas. Projekte buvo pateikta situacijos schema, pirmo aukšto ir antro aukšto moterų galerijos planai, vakarų ir pietų fasadai bei skersinis ir išilginis pjūviai. Gatvė, prie kurios stovėjo sinagoga, vadinosi Sinagogų gatve.
Salantų sinagoga buvo 24,5 m. ilgio, 17 m. – pločio. Šiaurės vakarų pusėje buvo prieangis su šešiomis prie įėjimo sienos kolonomis. Iš prieangio durys vedė į vyrų salę bei laiptai (kampuose) į moterų galeriją antrame aukšte. Moterų galerija buvo įrengta virš prieangio, išsikišusi į vyrų salę, paremta keturiomis laibėjančiomis kolonomis. Galerija nuo vyrų salės buvo pridengta. Moterys į sinagogą patekdavo pro šiaurės ir pietvakarių fasadų duris. Vyrų įėjimas į sinagogą buvo šiaurės vakarų centriniame fasade ir papildomos durys buvo šiaurės rytų fasade, kurios tiesiai vedė į vyrų salę. Vyrų salės viduryje buvo įrengta pakyla – bima (skirta Penkiaknygės skaitymui), kurios vietą pabrėžė keturios kolonos. Virš bimos įrengtas aklasis kupolas po šlaitiniu stogu. Prie rytinės – atgręžtos į Juruzale sienos – buvo trijų tarpsnių, puoštas laibėjančiomis kolonomis aron kodešas, kurioje buvo laikomi Toros ritiniai.
Po rekonstrukcijos sinagogos architektūra šiek tiek pasikeitė. Labiausiai pasikeitė keturšlaitis sinagogos stogas. Sinagoga vėl veikti pradėjo 1927 metais.
1941 m. birželio 22 d. hitlerinės Vokietijos kariuomenei užėmus Salantus, slaptoji valstybės policija ir SS daliniai pirmosiomis karo dienomis suėmė visus miestelyje ir apylinkėje gyvenusius žydų tautybės gyventojus, kuriuos įkalino sinagogos teritorijoje įrengtame gete. Čia mirę arba nacių nužudyti žmonės buvo išvežami į Žvainių kaimą ir pakasami Salantų žydų kapinėse.
Sovietmečiu sinagoga buvo perprojektuota. Pastato fasadai buvo pakeisti, interjeras sunaikintas. Šiaurės rytų fasado priestatas pakeitė plano struktūrą, pastatas įgavo „L“ formą. Šiaurės vakarų fasade buvo užmūrytos pagrindinės durys, iškirsti nauji langai. Pietryčių fasade buvo užmūryti langai ir iškirsti nauji, iškirstos naujos durys. Segmentinių arkų langai perdaryti į stačiakampius. Deja, dabartinis pastatas neprimena buvusios sinagogos. Jame liko tik keletas architektūrinių elementų.
1958 m. šiame pastate įsikūrė Salantų kultūros namai, kurie 2004 m. reorganizuoti į kultūros centrą. 2011 m. šis pastatas buvo renovuotas, tačiau iki šiol jokio atminimo ženklo pažyminčio, kad šiame pastate kadaise veikė žydų sinagoga nėra. Salantuose gimė žymus rabinas ir mokytojas Jozefas Zundelis (1781-1866), žinomas kaip Zundel Salant. Jo duktė Toibe (1816-1869) 1834 m. ištekėjo už Šmuel Salant (1816– 1909), kuris vėliau buvo vyriasias Jeruzalės rabinas. Pas rabiną J. Zundelį mokėsi moralės ir etikos judėjimo „Musar“ pradininkas, žymus rabinas Izraelis Lipkinas (1810-1883), žinomas kaip Izraelis Salanteris.
Salantuose gyveno ir rabinais buvo: Cvi Hiršas Broidas (? – 1865) pas kurį mokėsi rabinai Izraelis Salanteris ir Šmuel Salant, Icchakas Katznelenbogenas (1809 – 1891), Jehošua ben Elijahu Salanteris (? – ?), Hilelis B. Zebi Hiršas Mileikovskis (1819 – 1899), Gabrielius Feinbergas (1825 – ?), Mejeris Altas ben Davidas (1848 – 1926), Abraomas Aharonas Buršteinas ben Jehošua Blumentalis (1867 – 1926), Mordechai Icchakas Rabinovičius (1856 – 1920), Mošė Johanas Vineris (? – 1941) ir paskutinis rabinas buvo Mejeris Cvi Klocas (1884 – 1941).
Šaltiniai ir literatūra: P. Vaniuchino archyvas, Salantų žydų sinagoga apie 1910 m., Salantų žydų sinagogos rekonstrukcija 1926 m. M. Gadon, Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846, str. 61. LNMMB RKRS F.100-336.
Levin, Dov & Rosin, Josef (Eds), Pinkas ha-kehilot. Lita: entsiklopedyah shel ha-yishuvim ha-Yehudiyim le-min hivasdam ve-‘ad le-ahar Sho’at Milhemet, Jerusalem, 1996, p. 432-435. Iš Salantų liko tik pelenai, Lietuva, 1926 06 12, Nr. 128, p.4. Lietuvos valstybinis istorijos archyvas, F.1622 Ap.4 B. 1226 L.6. Yad Vashem archive, ID 9915156, Archival signature 9700/1. Vyskupo Valančiaus tėviškėj, Sekmadienis, 1933 01 08, Nr. 2 (253), p. 3. G.M., J.N., K.K., M. R., S.K., Salantai, Synagogues in Lithuania. A Catalogue, t. 2, N-Ž. Vilnius, 2012, p. 94-96. N. Schoenburg, S. Schoenburg, Lithuanian jewish communities, Northvale, N.J., 1996, p. 257-259.
Šaltinis: http://www.salantiskis.lt/component/content/article/78-straipsniai/120-zyd-sinagoga-salantuose